Profilaktinė sveikatos priežiūra

,,Sveikatos rate” akcentuojame savalaikio profilaktinio sveikatos tikrinimo svarbą. Pabrėžiame, kad yra tikrai mažai nepagydomų ligų, jei jos diagnozuojamos ankstyvose stadijose, o tai dažniausiai pasiekiama periodiškai tikrinant sveikatą. Kviečiame visus nedelsti ir atrasti laiko apsilankymui pas šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimus ir rekomenduos reikiamų specialistų konsultacijas. Laukiame Jūsų!

 

Sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtis ir dažnis:

Atliekami

tyrimai

Tyrimų dažnis pagal amžiaus grupes
Iki 18 metų 19–40 m. 41–65 m. Nuo 65 metų
Odos ir matomų

gleivinių apžiūra

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus 1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus 1 kartą per 2 metus, jei nėra

rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar-

tus per metus

1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus
Burnos apžiūra 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus
Periferinių limfmazgių apčiuopa Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu
Krūtų apžiūra ir apčiuopa

 

 

 

Mamografija

1 kartą per 2 metus

 

 

 

Esant indikacijų

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų,

50–65 m. 1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus

 

 

 

Esant indikacijų,

65–69 m. 1 kartą per 2 metus

Ginekologinė apžiūra Esant indikacijų Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas 1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas 1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas
Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu Esant indikacijų 1 kartą per 2 metus 41–50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus 1 kartą per metus
Plaučių rentgenologinis ištyrimas Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-

tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus

Svorio, ūgio matavimas 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus
Elektrokardiogramos atlikimas Esant indikacijų 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus

 

Arterinio kraujo spaudimo matavimas 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus
Regėjimo aštrumo nustatymas 1 kartą per metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus
Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu 1 kartą per 2 metus 1 kartą per 2 metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus
Akispūdžio matavimas Esant indikacijų 1 kartą per 2  metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus
Bendras kraujo tyrimas 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus
Bendras šlapimo tyrimas 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per  metus
Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per 2  metus 1 kartą per metus
Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas Esant indikacijų 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per metus

 

Profilaktinės sveikatos tikrinimo programos

 

KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA (SKIRTA 50 – 69 METŲ AMŽIAUS MOTERIMS VIENĄ KARTĄ PER DVEJUS METUS)

Lietuvoje tarp moterų piktybinių navikų krūties vėžys yra pati dažniausia onkologinė liga. Lietuvos vėžio registro duomenimis, sergamumo rodikliai didėja.

Nuo 2005 m. Lietuvoje yra vykdoma valstybinė krūties vėžio prevencinė programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šios programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų.

Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas, t. y., mamograma. Mamografinis tyrimas – paprastas ir saugus rentgenologinis tyrimas. Mamografinio tyrimo tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje. Tolesni veiksmai priklausys nuo mamogramos vertinimo rezultatų. Šiuolaikiniu mamografu galima aptikti krūties navikus nuo 3–5 mm dydžio.

Jei diagnozuojamos ir pradedamos gydyti ankstyvųjų stadijų navikinės krūtų ligos, gydymas būna efektyvesnis. Net 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgyja.

Dėl nukreipimo atlikti mamogramą reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

GIMDOS KAKLELIO PREVENCINĖ PROGRAMA (SKIRTA 25 – 60 METŲ AMŽIAUS MOTERIMS VIENĄ KARTĄ PER TREJUS METUS)

Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausiai diagnozuojamų moterų piktybinių ligų. Ji užima trečią vietą tarp moterų lytinių organų navikų ir yra trečia pagal dažnumą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio pasaulyje.

Nuo 2004 metų Lietuvoje yra vykdoma valstybinė gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Šios programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų, aptinkant moteris, sergančias ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis. Tai leidžia išgydyti ikivėžines gimdos kaklelio ligas ir taip užkirsti kelią galimybei iš jų išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui.

Tepinėlis šiam tyrimui paiimamas greitai ir neskausmingai. Tepinėlis imamas ne menstruacijų metu, tinkamiausias laikas yra 10 – 20 menstruacinio ciklo diena. Likus parai iki tyrimo Jūs neturėtumėte naudoti tamponų, intravagininių preparatų, vengti lytinių santykių, neplauti makšties.

Pacientėms, pagal programą nepatenkančioms į finansuojamų asmenų grupę, atliekamas mokamas tyrimas.

Reguliariai tikrinantis, daugelis ikivėžinių ligų nustatomos laiku ir gydymos nespėjus susirgti vėžiu, o anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti gimdos kaklelio vėžį, keturi penktadaliai juo sergančių moterų gali pasveikti.

 

PRIEŠINĖS LIAUKOS (PROSTATOS) VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA (SKIRTA 50 – 75 METŲ AMŽIAUS BEI VYRAMS NUO 45 METŲ AMŽIAUS, JEI JŲ TĖVAI AR BROLIAI SIRGO PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIU, PROGRAMOS PRIEMONĖS TAIKOMOS VIENĄ KARTĄ PER DVEJUS METUS)

Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Nuo 2006 metų Lietuvoje vykdoma valstybinė priešinės liaukos vėžio prevencijos programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Dėl dalyvavimo programoje klinikos pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs nemokamą PSA tyrimą, esant reikalui, nusiųs urologo konsultacijai.

Pacientams, pagal programą nepatenkantiems į finansuojamų asmenų grupę, atliekami mokami tyrimai.

 

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA (50 – 74 METŲ AMŽIAUS ASMENIMS VIENĄ KARTĄ PER DVEJUS METUS)

Jei nustatomas ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.

Storosios žarnos vėžys yra paveldima liga. Jeigu piktybinėmis žarnyno ligomis yra sirgę giminaičiai, būtina pasirūpinti profilaktika net ir nejaučiant visiškai jokių simptomų.

Nuo 2009 metų Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir ikivėžines ligas bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos.

Dėl dalyvavimo programoje pacientams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas paskirs atlikti nemokamą slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Tyrimas yra visiškai neskausmingas, atliekamas namuose. Jei testas yra teigiamas, pacientas siunčiamas nemokamai specialisto konsultacijai, kurios metu atliekamas sudėtingesnis ir žymiai tikslesnis žarnyno tyrimas – kolonoskopija.

Pacientams, pagal programą nepatenkantiems į finansuojamų asmenų grupę, atliekami mokami tyrimai.

 

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĖ PROGRAMA (VYRAMS ATLIEKAMA 40 – 55 METŲ AMŽIAUS IR MOTERIMS 50 – 65 METŲ)

Širdies ir kraujagysliu ligos, kurias lemia mūsų didelis ir smarkus gyvenimo tempas, nemokėjimas rūpintis savimi ir savo artimu. Gydytojai nurodo šiuos pagrindinius veiksnius, įtakojančius kraujotakos sistemos ligų atsiradimą: rūkymas, nutukimas, cholesterolis, stresas, fizinis aktyvumas, mityba

Nuo 2006 metų Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Dėl dalyvavimo programoje pacientams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patikros metu Jums bus nemokamai nustatyta gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atlikta elektrokardiograma ir kiti reikalingi tyrimai, kurie padės išsiaiškinti, ar egzistuoja realus pavojus susirgti širdies kraujagyslių ligomis, ar ne.

Reikalui esant šeimos gydytojas pacientą gali išsiųsti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius atlikti išsamesnių tyrimų.

Pacientams, pagal programą nepatenkantiems į finansuojamų asmenų grupę, atliekami mokami tyrimai.

Registruokitės telefonais  8 37 392 404 , 8 657 62538 ir internetu.